Atnaujinta: 2019-06-21

Darbas su jaunimu gatvėje Klaipėdos mieste

 

BĮ Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro struktūrinis padalinys – Atviros jaunimo erdvės, dirba kaip atviras jaunimo centras, vadovaudamasis atvirų jaunimo centrų veiklos aprašu. Atviros jaunimo erdvės savo veiklą pradėjo nuo 2009 m. kaip savivaldybės įgyvendinamas projektas ir 2013 m. tapo įstaigos struktūriniu padaliniu. Būtent tuo metu buvo pradėtas savanoriškas darbo su jaunimu gatvėje vykdymas. Darbas gatvėje tuo metu vyko nuo 2013-07-16 iki 2014-12-03. Šiuo laikotarpiu buvo įvykdyti 22 apsilankymai gatvėje, tačiau dėl žmogiškųjų ir finansinių resursų trūkumo Atviros jaunimo erdvės nutraukė šią veiklą. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio buvo atnaujintas darbas gatvėje ir pradėtas vykdyti projektas „Darbas su jaunimu gatvėje Klaipėdos mieste“. Laikotarpyje nuo 2018-08-06 iki 2018-11-12 įvyko 24 apsilankymai gatvėje.

Projekto metu užmegzti ryšiai su Klaipėdos mieste veikiančiomis institucijomis ir bendruomenėmis. Tiesioginio darbo metu užmegztas kontaktas gatvėje su daugiau nei 50 jaunuolių. Daugiau nei 30 iš jų dalyvavo įvairiuose susitikimuose ir renginiuose. Jaunimo darbuotojos užmezgė draugiškus bei patvarius santykius su jaunuoliais, kalbėjosi su jais jiems svarbiomis temomis. Jaunimui buvo pristatyta jaunimo darbuotojo gatvėje koncepcija, kaip dar vienas būdas, iškilus problemoms, gauti tiek informacinę pagalbą, tiek emocinę paramą ar konsultaciją, bei galimybę, esant poreikiui, būti palydėtiems į institucijas, kurios gali suteikti kitą socialinę, psichologinę ar medicininę pagalbą.

Nuo 2019-03-01 darbas su jaunimu gatvėje pratęstas gavus finansavimą iš Jaunimo reikalų departamento, kuris yra skirtas projekto „Darbas su jaunimu gatvėje Klaipėdos mieste  II“ vykdymui.  Darbas su jaunimu gatvėje tęsiamas 114-oje seniūnaitijų: Aukuro, Volungėlės, Versmės, Vakarų, Brožynų, Laukininkų, Berželio, Budelkiemio, Bandužių, Želmenėlio, Pamario ir Debreceno. Šaltuoju sezono metu ar esant blogam orui darbas su jaunimu tęsiamas didžiuosiuose pietinės miesto dalies prekybos centruose: AKROPOLIS, BIG.  Pietinė miesto dalis pasirinkta neatsitiktinai. Policijos atstovų teigimu, čia pastebėta daugiausia sunkumų patiriančio jaunimo susibūrimo vietų, bei padaroma daugiausia  nusikaltimų.

IRD duomenimis,  2018 metais Klaipėdos mieste užfiksuotos 3338 nusikalstamos veikos. Iš jų 645 nusikalstamos veikos padarytos  viešose vietose, 230 nusikalstamų veikų  buvo susijusios su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis  ir  88 nusikalstamas veikas įvykdė nepilnamečiai asmenys.  Tai tik dalis informacijos, bet būtent šie rodikliai labiausiai kelia  nerimą ne tik valstybinių įstaigų darbuotojams, bet ir pačiai visuomenei, bendruomenės nariams. Nerimą kelią ir kiti rodikliai gauti iš visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitų- Klaipėdos mieste daugiausiai narkotines ir kitas psichotropines medžiagas vartojančio jaunimo. Atsižvelgiant į esamą situaciją,  jaunimo darbuotojai darbą gatvėję vykdo remdamiesi pirmine ir antrine prevencija. To pasekoje  stebima  nauda ir miesto gyventojams.

Vykdant projektą „Darbas su jaunimu gatvėje Klaipėdos mieste II“ yra matomas tikslas skatinti dar didesnį jaunuolių sąmoningumą, žalingų įpročių, priklausomybių, savižudybių, socialinių įgūdžių ir nusikalstamumo prevencijos klausimais. Pagrindinės problemos su kuriomis susiduria jaunuoliai yra santykių užmezgimas, konfliktų sprendimas, nukreipimas į institucijas, pozityvių veiklų atradimas ir įsiliejimas į bendruomenės gyvenimą. Pastebėta, jog kaikurioms problemoms išspręsti reikia daug laiko ir finansų. Darbo praktika patvirtina faktą, jog sėkmingam kontakto užmezgimui padeda bendra veikla ir pozityvus jaunuolių užimtumas. Organizuojant tokio pobūdžio laisvalaikį susiduriama su lėšų trūkumų norint realizuoti numatytus užsiėmimus (krepšinio žaidimą, futbolo žaidimą, aitvarų leidimą, piknikus).

Įtampą kelią ir pavojingos darbuotojų darbo sąlygos. Darbas vykdomas atvira forma, ten kur renkasi jaunimas- parke, prie laiptinės, parduotuvėse, aikštelėse. Darbo metu gali kilti pavojus darbuotojų saugumui, ilgėjant vakarams darbas gatvėje vyksta su vis didesnėmis kompanijomis. Protokoluose fiksuojami įvykiai, kai jaunimo darbuotojos neišvengiamai prasilenkdavo su jaunimu, kuris elgėsi chuliganiškai, niokojo visuomenės turtą, vartojo psichoaktyviasias medžiagas. Papildomas finansavimas galėtų būti kaip motyvacinis priedas, kompensuojantis nesaugias darbo sąlygas.

Darbo gatvėje metu yra geriausiai pažįstama tikroji situacija, kurioje yra jaunuolis. Būnant kartu jauno žmogaus realybėje,  galima geriausiai įvardinti jo poreikį ir suteikti labiausiai tinkamą pagalbos formą. Tarpininkavimas tarp jaunuolio ir įstaigų lengvina kontaktą, kurio pasekoje jaunas žmogus jaučiasi mažiau piktas, nesuprastas ir savo jausmų neišreiškia agresija gatvėje. Aktyvaus laisvalaikio rengimas yra efektyviausias įrankis pasiekti socialinę atskirtį patiriantį jaunimą.

 

 

Projekto „Darbas su jaunimu gatvėje Klaipėdos mieste II“ vykdytojos –  Laura Žalandauskaitė ir Greta Kauliuvienė

 

 

Active Citizens programos socialinis bendruomenės

projektas Sveika gyvensena- ne tik sportas

 

Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro struktūriniame padalinyje Atvirose jaunimo erdvėse lankosi 14-29 m. jaunuoliai. Nemaža dalis jų yra moksleiviai ir studentai, atvykę iš kitų Lietuvos miestų ir kaimų mokytis Klaipėdos profesinėse mokyklose, kolegijose, universitete. Community workshop‘o metu dalyviai diskutavo apie tai, kad jaunuoliai dažnai maitinasi pusfabrikačiais, greito paruošimo patiekalais, susiduria su sunkumais gaminant maistą, akcentuoja tik sportą, pamiršdami sveikos mitybos reikšmę. Todėl kilo idėja organizuoti sveiko maisto gaminimo vakarus ir lengvo pobūdžio bendro fizinio parengimo treniruotes.

Projekto tikslas:

Skatinti jaunuolius rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, diegiant sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžius, lavinant jaunuolių kritinį mąstymą, bendruomeniškumą.

Organizuojami sveiko maisto gaminimo vakarus ir lengvo pobūdžio bendro fizinio parengimo treniruotes bus suteikta galimybė jaunuoliams fiziškai sustiprėti, įgyti sveiko maisto gaminimo įgūdžių,  tobulinti savo socialinius įgūdžius  bendraujant, dalyvaujant bendroje veikloje.  Veikla virtuvėje padės jaunuoliams susipažinti ir su kitų šalių maistu bei kultūra, o įgyti maisto gaminimo įgūdžiai palengvins jų kasdieninį gyvenimą.

Planuojamos veiklos / programa:

Sveiko maisto gaminimo vakarai:

  • balandžio mėn. 13 d., 27 d.;
  • gegužės mėn. 11 d., 25 d.

Pulo turnyrai:

  • balandžio mėn. 23 d.;
  • gegužės mėn. 21 d.,

Stalo futbolo turnyrai:

  • balandžio mėn. 9 d.;
  • gegužės mėn. 14 d.

Stalo teniso turnyrai:

  • balandžio mėn. 13 d.;
  • gegužės mėn. 18 d.

Funkcinės treniruotės:

  • balandžio mėn. 9 d.;
  • gegužės mėn. 14 d.

Breiko treniruotė:

  • balandžio mėn. 16 d.;
  • gegužės mėn.  7 d.

Diskusija „Sveikos mitybos ABC“ su Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistais, sportininkais gegužės mėn. 16 d.

Projekto pristatymo renginys miesto bendruomenei  gegužės mėn. 23 d.

 

 

„Šeimos „Instagramas“

Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro Atviros jaunimo erdvės 2018 metais vykdė programą „Šeimos „Instagramas”. Programa buvo vykdoma Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtomis valstybės biudžeto lėšomis.
Su jaunuoliais buvo vykdomas tiek grupinis, tiek individualus darbas, siekiant užtikrinti jauniems žmonėms saugią aplinką, teikti pagalbą sudėtingose situacijose, burti jaunuolius į kūrybines grupes, skatinti bendruomeniškumą, pilietiškumą, vykdyti pirminę prevenciją.
Nustatant ir įvertinant jaunuolių poreikius buvo atpažintos rizikingo jauno žmogaus elgesio prielaidos: pastebėta, kad šeimos tema yra labai aktuali šiai dienai, jaunuoliai, patiriantys sunkumų šeimoje, dažnai praranda motyvaciją, susiduria su socialinių įgūdžių trūkumais, patiria sunkumus dėl prastos savirealizacijos. Todėl didžiausias dėmesys šioje programoje buvo skiriamas šeimos vertybėms, kaip socialinių įgūdžių pamatui jauno žmogaus gyvenime.
Įtraukiant lankytojus į įvairias veiklas jaunimo darbuotojai stengėsi puoselėti jų pagarbą savo artimiesiems, tarpusavio supratimą, sąžiningumą bei meilę šeimai, pagarbą savo tėvynei. Jaunuoliai buvo mokomi ir skatinami elgtis atsakingai, draugiškai, dirbant komandoje, bendromis pastangomis ir idėjomis buvo siekiama bendruomeniškumo. Buvo organizuotos „Išgyvenimo” ir ,,Žiemos” stovyklos. „Išgyvenimo” stovykloje jaunimas išmoko orientuotis miške, gaminti maistą ant laužo, žaisti žaidimus, bendrauti, sužinojo dar negirdėtų istorinių faktų. Žiemos stovyklos metu jaunuoliai leido laiką kartu gamindami maistą, žaidė muzikinius, stalo ir sporto žaidimus, vyko meniniai užsiėmimai.
Jauni žmonės su darbuotojais buvo išvykę į edukacinės keliones – susitikimus, kurių tikslas – susipažinti su Lietuvos iškilių asmenybių istorija. Plungėje ir Rietave jie aplankė dvarus, sužinojo apie Lietuvos šviesuolių didikų Oginskių šeimos vertybes ir kultūros istoriją. Taip pat Atvirų jaunimo erdvių komanda svečiavosi Gargždų, Kretingos, Plungės, Rietavo atviruose jaunimo centruose bei atvirose jaunimo erdvėse.
Siekiant surengti veiklas, skatinančias jaunus žmones ugdyti gebėjimus, padedančius sėkmingai save realizuoti, ugdyti savanoriškumo pagrindus, lengviau integruotis į darbo rinką, programoje buvo vykdomos šios veiklos: grupiniai užsiėmimai – mokymai, breiko pamokos, kikbokso treniruotės; susitikimai su žymiais žmonėmis; sportiniai (stalo teniso, stalo futbolo, salės futbolo, rankų lenkimo, biliardo) turnyrai, treniruotės, kuriose, jaunuoliai lavino savo fizinius gebėjimus; foto užsiėmimai, kuriuose kartu su lektoriumi susipažino su fotografijos menu. Kūrybinės dirbtuvės leido prisiliesti prie baldų restauravimo; vyko muzikiniai užsiėmimai, repeticijos, koncertai. Atvirų jaunimo erdvių lankytojai – muzikantai dalyvavo „Gatvės muzikos dienoje” bei Šimtmečio renginiuose. Maisto gaminimo ir kino vakarai leido jaunimui pasijusti vienos didelės Atvirų jaunimo erdvių šeimos dalimi.
Programos rėmuose vyko tradiciniai atvirų jaunimo erdvių renginiai: respublikinis trumpo metro filmų, reklamų, muzikinių klipų festivalis – konkursas „Video virdulys”, Atvirų jaunimo erdvių gimtadienis bei Padėkos vakaras. Taip pat buvo įgyvendinti prevenciniai renginiai bei teikiamos individualios konsultacijos.
Buvo siekiama pagerinti Atvirų jaunimo erdvių darbuotojų gebėjimus ir kompetencijas, teikiant pagalbą jaunimui, taip pat skatinamas darbuotojų komandos darbo našumas ir efektyvumas. Tuo tikslu darbuotojų komandai buvo vykdomos darbuotojų žinių tobulinimo veiklos: komandos supervizijos, mokymai, edukaciniai-mokomieji susitikimai. Darbuotojai lankėsi Vilniaus Atvirame jaunimo centre „Mes”, Naujosios Vilnios atviroje jaunimo erdvėje, Pal. J. Matulaičio socialiniame centre, ,,Actio Catholico Patria” Kauno Atviro jaunimo centre ,,Vartai”.
Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro Atvirų jaunimo erdvės savo patalpose surengė respublikinę konferenciją ,,Darbo su jaunimu aktualijos Lietuvoje”, skirtą darbo su jaunimu aktualijoms ir iššūkiams aptarti bei pasidalinti gerąja patirtimi. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos miestų jaunimo darbuotojai, mokytojai, NVO atstovai, Atvirų jaunimo erdvių darbuotojai, skaityti pranešimai darbo su jaunimu gatvėje, mobilaus darbo, savanorystės, jaunų žmonių konsultavimo tema.
Visos veiklos jaunuliams vyko nemokamai, todėl, šios programos žemo paslaugų slenksčio dėka, jauni žmonės turėjo galimybę prisijungti prie visų išvardintų veiklų, ir tuo būdu išgyventi draugiškumą, bendruomeniškumą, bei patirti pokyčių ir galimybių svarbą savo gyvenime.

Atvirų jaunimo erdvių komanda

JAUNIMAS GATVĖJE: PADĖTI AR IGNORUOTI?

Kanados rašytojas, lektorius ir filantropas John Kehoe yra pasakęs, jog „kiekvienas žmogus yra ypatingas, unikalus ir vertas pagarbos”. Būtų galima manyti, jog panašiu principu grindžiamas visas bendravimas ir santykiai tarp žmonių. Tačiau ar tikrai visoms visuomenės grupėms tai galioja?
Visuomenėje vis dar yra nebylus stereotipas, jog jauni žmonės yra kvaili, neišmintingi, negebantys priimti sprendimų. Ypač dažnai yra „nurašomas” jaunimas, kuris nėra paklusnus visuomenės sukurtoms taisyklėms, maištauja, nusikalsta ir taip tolsta nuo mūsų sociumo bei tampa viena labiausiai atsiskyrusia visuomenės grupe. Kaip bebūtų ši jaunimo, leidžiančio savo laiką gatvėje, grupė yra itin jautriai reaguojanti į įvairius pokyčius, aplinkinių nuomonę, nesantaiką mokykloje, šeimoje, bendruomenėje. Galima sakyti, jog jaunimas leidžiantis laiką gatvėje yra labiausiai pažeidžiamas, todėl darbas su jais yra itin svarbus.
2018 metais nuo rugpjūčio 6 dienos, Klaipėdos miesto pietinėje, miegamųjų rajonų dalyje, kur vis dar yra daugiausia sunkumų patiriančio jaunimo susibūrimo vietų, bei padaroma daugiausia nusikaltimų, buvo vykdomas projektas „Darbas su jaunimu gatvėje Klaipėdos mieste”. Projektas buvo vykdomas Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro Atvirų jaunimo erdvių iniciatyva, kurį finansavo Jaunimo reikalų departamentas prie Lietuvos Respublikos Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos. Projekto tikslas buvo vykdyti darbą su jaunimu gatvėje, neformaliose jų susibūrimo vietose siekiant mažinti jaunuolių socialinę atskirtį, lavinti jų socialinius ir bendravimo įgūdžius, didinti jų socializacijos galimybes. Vykdant projektą buvo bendradarbiaujama su įvairiomis institucijomis- Šeimos ir vaikos gerovės centru, Visuomenės sveikatos buriu, Policija ir kitomis įstaigomis, taip pat buvo organizuojami įvairūs renginiai ir užsiėmimai jaunimui leidžiančiam laiką gatvėje. Šiuo darbu buvo siekiama mažinti jaunuolių socialinę atskirtį, skatinti produktyvų laisvalaikio leidimą ir reikalui esant gauti tinkamą ir profesionalią pagalbą. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas su įstaigomis ir tarpininkavimas tarp šių įstaigų ir jaunimo suteikia ne tik galimybę greičiau gauti pagalbą sprendžiant darbo, mokslo, sveikatos ir kitas iškilusias problemas, bet skatina šią pagalbą priimti ir pačiam jos ieškoti. Jaunuolis gali būti palydėtas į tam tikrą įstaigą, jam gali būti suteikiama informacija apie galimą pagalbą. Dažnais atvejais pagalbą suteikia ir jaunimo darbuotojas, kuris gali konsultuoti įvairiais klausimais, padėti susikurti CV, susirasti reikiamą pagalbos kontaktą ir t.t. Šalia esantis suaugęs profesionalus darbuotojas taip padeda mokytis aktyviai veikti visuomenėje priimtinais būdais.
Lietuvoje darbas su jaunimu suprantamas kaip atviro darbo dalis. Bendrąja prasme darbas gatvėje yra suvokiamas kaip pagalba labiausiai pažeistoms visuomenės grupėms, siekiant rūpintis jų teisėmis ir orumo išsaugojimu. Pagalba yra teikiama ten, kur šie žmonės praleidžia daugiausiai laiko- parke, laiptinėje, prekybos centre, žaidimų aikštelėje. Šio projekto metu darbas su jaunimu dažniausiai vyko Sąjūdžio parke, Akropolyje, Big`o prekybos centre. Su jaunimu, leidžiančiu laiką gatvėje, dirbo psichologinį išsilavinimą turinčios projekto vykdytojas, kurios yra gerai susipažinusios su visa socialine sistema. Viso projekto metu su jaunimu dirbo 3 asmenys.
Projekto vykdymo laikotarpiu buvo užmegztas kontaktas gatvėje su daugiau nei 50 jaunuolių. Daugiau nei 30 iš jų dalyvavo įvairiuose susitikimuose ir renginiuose. Jaunimo darbuotojos užmezgė draugiškus bei patvarius santykius su jaunuoliais, kalbėjosi su jais jiems svarbiomis temomis. Buvo sprendžiamos patyčių, santykių, laisvalaikio ir kitos įvairios problemos.
Darbo gatvėje metu yra geriausiai pažįstama tikroji situacija, kurioje yra jaunuolis. Būnant kartu jauno žmogaus realybėje, galima geriausiai įvardinti jo poreikį ir suteikti labiausiai tinkamą pagalbos formą. Vykdant šį projektą sulaukta daug dėmesio ne tik iš socialinių partnerių, bet ir iš gatvės praeivių. Miesto gyventojai, įvairių bendruomenių nariai, socialiniai partneriai teigė, jog žinodami apie jaunimo darbuotojų darbą jautėsi saugesni ir užtikrinti jog reikiamu metu pagalba bus pasiekiama. Verta paminėti ir tai, jog tarpininkavimas tarp jaunuolio ir įstaigų lengvina kontaktą, kurio pasekoje jaunas žmogus jaučiasi mažiau piktas, nesuprastas ir savo jausmų neišreiškia agresija gatvėje. Tikimės, jog ši iniciatyva Klaipėdos mieste tik įsibėgėjo ir jaunas žmogus, leidžiantis laiką gatvėje, ir toliau galės būti išgirstas, įvertintas, suprastas ir sulaukti jam reikiamos pagalbos.

Straipsnį parengė projekto „Darbas su jaunimu gatvėje Klaipėdos mieste” vykdytoja Laura Žalandauskaitė

Praūžė festivalis – konkursas „Video virdulys 2018“

2018 m. lapkričio 17 d. socialiniame klube „Raketa” vyko Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro Atvirų jaunimo erdvių organizuotas audiovizualinio meno: trumpo metro kino, reklamų, muzikinių vaizdo klipų festivalis – konkursas „Video virdulys 2018″.
Festivalio konkursinėje programoje buvo pristatyta 20 trumpo metro kino, reklamų ir muzikinių vaizdo klipų, kuriuos vertino komisija ir išrinko geriausius. Dalyvių amžius: 14-29 m. Vertinimo komisiją sudarė: Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro Atvirų jaunimo erdviųvedėja Violeta Jokubynaitė, kino kūrėjas Arūnas Eimulis, bei „Vaizdas garsas.lt” savininkas Tautrimas Rupulevičius. Komisija visus konkursinėje dalyje dalyvavusius filmukus vertino pagal šiuos kriterijus: temos atskleidimas, idėja, originalumas, atlikimo kokybė, filmo meninis apipavidalinimas, kalbos kultūra, profesionalumas, ir išrinko 3, jų nuomone geriausius. Susirinkę žiūrovai taip pat galėjo balsuoti už jiems labiausiai patikusį filmuką ir jam įteikti žiūrovų simpatijų prizą.
Šiais metais pirmą kartą trumpo metro kino, reklamų, muzikinių vaizdo klipų festivalis – konkursas „Video virdulys 2018″ buvo tiesiogiai transliuojamas socialiniame tinkle „Facebook”. Tiesioginę transliaciją filmavo Algirdas Daniela.
Festivalio „Video virdulys 2018″ organizatoriai ir komisija sveikina nugalėtojus: komandą “Autentiški” (film. „Jupiteris”), A. Lisovskają, V.Gedgaudaitę, A. Kapliną, V. Golubovskij („Beauty”), A. Aistę Mažuolytę (film. „Pavyti”), žiūrovų simpatiją pelniusią Anastasiją Doncovą („Paris”)
Festivalio organizatoriai dėkoja visiems dalyviams, partneriams, Atvirų jaunimo erdvių savanoriams už pagalbą, puikią atmosferą festivalio metu. Tikimės, kad kitais metais dar daugiau jaunimo susidomės audiovizualiniu menu, o festivalis augs ne tik dalyvių skaičiumi, bet ir video temų bei formų įvairove.
Tai viena iš programos „Šeimos „Instagramas” veiklų, kurią finansuoja Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Klaipėdos miesto savivaldybė.

Atvirų jaunimo erdvių komanda

 

Programa jaunimui – „Šeimos „Instagramas“

Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro Atviros jaunimo erdvėse 2018-2019 m. vykdoma Atvirųjų jaunimo centrų veiklos programa „Šeimos „Instagramas”, kurią finansuoja Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vykdant šią programą didžiausias dėmesys bus skiriamas šeimos vertybėms: pagarba savo artimui, tarpusavio supratimas, sąžiningumas, meilė tėvynei. Veiklų metu susipažinsime su šiuolaikinėmis ir istorinėmis šeimomis, jų palikimu bei tradicijomis; bursime jaunuolius į darbines, kūrybines grupes, ugdysime jų bendruomeniškumą, atsakomybės jausmą, draugiškumą.
Šiame projekte numatytos veiklos 14-29 metų jaunimui Atvirose jaunimo erdvėse ir už jų ribų. Visi kartu vyksime į edukacines keliones į Plungę, Rietavą, Palangą, Kretingą Tiškevičių ir Oginskių dvarus, dalyvausime išgyvenimo ir žiemos stovyklose, vyks sporto turnyrai, trumpametražių filmų festivalis „Video virdulys”, maisto gaminimo vakarai, kino vakarai, susitikimai su žymiais žmonėmis, mokymai, sporto, muzikiniai, foto užsiėmimai. Visos veiklos nemokamos, tad visi norintys kviečiami prisijungti prie veiklų jau dabar.
Laukiame Atvirose jaunimo erdvėse, I. Simonaitytės g. 24, Klaipėda.

Atvirų jaunimo erdvių komanda
Informacija tel. 8 46 224738, el.p. atvira.erdwe@gmail.com, https://www.facebook.com/AtvirosErdvesJaunimoCentras/

Projektas „Žaidimų laboratorija II“

Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro Atviros jaunimo erdvės 2017 m. gegužės – gruodžio mėn. įgyvendino projektą „Žaidimų laboratorija II” finansuojamą Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projekte jaunuoliams buvo vedamos diskusijos aktualiomis šių dienų temomis, žaidžiami komandiniai žaidimai, informuojami apie įsidarbinimo galimybes, įtraukiant juos į projektą „Atrask save”. Kartu su Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro Atvirų jaunimo erdvių darbuotojais jie rinko medžiagą, kūrė ir organizavo orientacinį žaidimą Klaipėdos mieste. Jaunuoliai savo indėliu aktyviai prisidėjo ir prie kitų projekte numatytų veiklų organizavimo bei įgyvendinimo. Didelę iniciatyvą rodė ir projekto veiklose dalyvavo NVO atstovai. Dalyvavo ir jaunuoliai gyvenantys vaikų namuose bei daugiau laiko leidžiantys gatvėse.
Projekto „Žaidimų laboratorija II” tikslas – skatinti jaunuolius pažinti Klaipėdos miestą, stiprinti jaunuolių pasitikėjimą savimi, atskleisti jų kūrybiškumą, saviraišką, savarankiškumą, iniciatyvumą, kuris suteiktų žinių ir įgūdžių prasmingam ir turiningam laisvalaikio praleidimui. Siekis sukurti orientacinį žaidimą, suteikiant jiems žinių apie Klaipėdos miesto nevyriausybines organizacijas, aukštąsias ir profesines mokyklas, istorines ir kultūrines vietas. Projektas „Žaidimų laboratorija II” vykdė ir įvairias kitas veiklas – erdvės lauke, stovyklos, žygis pajūriu, video virdulys, sporto savaitė, orientacinis žaidimas, naktis erdvėse.
Šis „Žaidimų laboratorija II” projektas turėjo įtakos bei atnešė didelę naudą Klaipėdos jaunuoliams, kurie galėjo įsitraukti į turiningą, prasmingą įvairių veiklų fortūną.
Iš viso šiame projekte dalyvavo – 432 jaunuoliai.

Gvidas Žaranskis