Atviras jaunimo centras įgyvendino projektus

• Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektas „Platforma-Dvimetė“

Lietuvoje prasidėjus pandemijai ir pradėjus taikyti jos valdymo įrankius – karantiną, visuomenės judėjimas ir gyvensena kardinaliai pasikeitė, tai taip pat pakeitė ir jauno žmogaus kasdienybę. Pandemijos kontekste jaunimo socialinis bei kasdienis gyvenimas tapo visiškai neatsiejamas nuo virtualios erdvės. Nors virtuali erdvė ir socialinės medijos nėra naujovė, ji jaunimo tarpe progresyviai gyvuoja jau ilgai, bet karantino metu, kada teko visuomenei visas savo veiklas ir bendravimą perkelti į šią erdvę, išryškėjo įvairios problemos: erdvė nėra saugi, joje vyksta įvairaus tipo psichologiniai, moraliniai nusikaltimai. Dėl šiuo metu jaunimui būdingo aukštesnio intelekto, bet žemesnio emocinio intelekto problemos, jauni žmonės sunkiau susidoroja su patiriama atskirtimi dėl karantino apribojimų. Jaunimas yra silpnesnis savikritikoje, mažiau atsparus klaidinančiai informacijos sklaidai. Virtuali erdvė yra sunkiau kontroliuojama, nei tradicinės medijos ir erdvės, dėl to jaunimas tampa labiau pažeidžiamas, išnaudojamas. Pandemijos metu išryškėjo šios erdvės psichologinio, komunikacinio, administracinio saugumo poreikis bei prevencijos. Nors internetinė erdvė, kurioje informaciją srautas yra didelis ir greitai sklinda, būtent dėl šios erdvės privalumo jaunimui reikalinga informacija – prevencinė, šviečiamoji- mokomoji ir psichologinė ar fizinės gerovės pagalbos informacija yra užgožiama arba visai nepasiekiama.
Vykdant 2020-2021 metų programą „ Ko negali robotai“, kuri buvo skirtas Klaipėdos miesto ir Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro Atvirų jaunimo erdvių (toliau – AJE) lankytojams, prasidėjus karantinui veiklos buvo perkeltos į virtualią platformą. Veiklų vykdymo metu išryškėjo jaunuolių emocinis nestabilumas, kaita, perdegimas, stresas, dėl to padaugėjo individualių konsultacijų poreikis. Apribojus jaunuolių įprastą kasdieninį judėjimą išaugo savirelizacijos poreikis, bei įgyvendinimo problema, dėl to jaunuoliai pradėjo labiau ieškoti ir domėtis kaip save realizuoti virtualioje erdvėje. Vykdant veiklas kurios buvo skirtos skatinti ir ugdyti jaunimo verslumą, kilo didesnis susidomėjimas tomis specialybėmis ir specialybių veiklomis, kurios labiau integruotos virtualioje platformoje.
Atsižvelgus į šias karantino metu išryškėjusius jaunimui kilusias problemas ir poreikius, buvo iškeltas tikslas: Skatinti jauną žmogų gilinti žinias ir praktinius gebėjimus, kurie padėtų save kūrybiškai išreikšti virtualioje platformoje, socialinėje medijoje. Siekiant įgyvendinti šį tikslą buvo suformuoti trys uždaviniai:
1. Organizuoti veiklas ir renginius, kurie skatintų jauną žmogų kurti saugią internetinę platformą.
2. Ugdyti jaunimo verslumo įgūdžius bei gilinti jų žinias kaip kurti patrauklią internetinę erdvę.
3. Stiprinti darbuotojų ir savanorių kompetencijas, skaitmeninės komunikacijos įgūdžius.
Atvirose jaunimo erdvėse bus vykdomos įvairios veiklos kurios padės įgyvendinti numatytus uždavinius:
prevenciniai užsiėmimai, psichologinės konsultacijos, AJE psichinės higienos veiklos, mokymai jaunimui ir darbuotojams, supervizijos ir intervizijos, AJE veiklų pristatymai, susitikimai su kitų atvirų jaunimo erdvių darbuotojais, socialiniais partneriais. Šiose veiklose atsispindės ir kitos populiarios ir jaunimui aktualios veiklos: įvairūs sporto užsiėmimai, stovykla, AJE tradiciniai renginiai. Šiomis projekto veiklomis skatinsime įsitraukti mažiau galimybių turintį, niekur nedirbantį, nesimokantį, socialinę atskirtį patiriantį jaunimą. Projektas „Platforma“ padės jaunuoliui jaustis saugesniam ir labiau pasitikinčiam savimi šių dienų internetinėje platformoje.

• Jaunimo reikalų agentūros projektas „Savas kiemas“

Higienos instituto pateiktoje tyrimų lyginamojoje analizėje išskiriama, kad 2021 m. subjektyviai suvokiamo laimingumo ir asmeninės sveikatos vertinimas Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų tarpe pablogėjo (Makauskaitė, 2021). Tyrimai taip pat atskleidžia, kad dauguma jaunuolių daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio, telefono ir kitų įrenginių ekranų, o ne pamokų metu sportuojančių mokinių skaičius siekia vos 14 proc. (Makauskaitė, 2021). Tyrimai atskleidžia, kad pandemijos metu socialinių poreikių netekimas paskatino pykčio augimą, fizinės bei psichinės gerovės slopimą. Taip pat iškirtina, kad pandemijos metu itin padidėjo nerimo, liūdesio ir streso lygis. Pabrėžtina, kad per kelis metus užregistruota daugiau kaip 50000 įvairaus amžiaus žmonių sergančių depresija ir nuotaikos sutrikimais ir daugelis iš šių žmonių nesikreipia į specialistus pagalbos. Remiantis savižudybių prevencijos sistemos veiksmingumo tyrimo savivaldybių ataskaita (P. Skruibis ir kiti, 2021) savižudybių rodikliai yra 1,5-3,5 karto didesni nei ES vidurkis arba ES rekomenduojami standartai ir lyginant su 2019 m. jie arba pablogėjo, arba nepasikeitė. Tyrimai taip pat atskleidžia, kad tik 38 proc. mokinių patenkinti savo išvaizda.
Vykdant projektą 2022 m. ,,Gatvė jaunimui“ ir siekiant nustatyti problemas, su kuriomis susiduria jaunuoliai, einamuoju laikotarpiu atrasta, kad dauguma jaunuolių patiria tokias problemas kaip: patyčios, motyvacijos stoka, savižudybės rizika, neapibrėžtumas profesijos pasirinkimo srityje, socialinių įgūdžių stoka, žema savivertė, žalingi įpročiai, ankstyvi lytiniai santykiai, nuovargis, neigiama socialinės aplinkos įtaka, valgymo sutrikimai ir higienos įpročių stoka. Taip pat išskirtina, kad jaunuolių tarpe itin paplito elektroninių cigarečių vartojimas bei dujų uostymas. Bendraujant su jaunimu gatvėje gauta informacija atspindi aukščiau paminėtų tyrimų gautus rezultatus. Svarbu išskirti, kad projekto metu buvo kontaktuota su mažiau galimybių turinčiais jaunuoliais, kuriems trūko finansinių išteklių.
Atsižvelgiant į dabartinę karo Ukrainoje situaciją, svarbu išskirti statistikos duomenis, kurie pabrėžia, kad nuo vasario mėn. Lietuvoje užregistruoti 21801 nepilnamečiai Ukrainos piliečiai. Ši ekstremali situacija verčia atsižvelgti į jaunuolių psichologinę ir emocinę gerovę bei jų adaptaciją ir integraciją į Lietuvos visuomenę. Aukščiau nurodytos problemos ir aktualijos nurodo naujo projekto ,,Savas kiemas” įgyvendinimo svarbą 2023 metais.
Pagrindinis projekto tikslas – mažinti jaunimo, leidžiančio laiką gatvėje, socialinę atskirtį, didinti jo galimybes visaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime bei ugdyti pilnavertės asmenybės savimonę. Norint įgyvendinti projekto tikslą darbuotojai tęs bendradarbiavimą su Užimtumo tarnyba, Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centru, Klaipėdos pedagogine psichologine tarnyba, Ukrainiečių kultūros ir švietimo centru „Rodyna“, Klaipėdos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, Klaipėdos miesto savivaldybe, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuru. Planuojama užmegzti ryšį ir su kitomis institucijomis.
Siekiant įgyvendinti efektyvų darbą gatvėje bus vykdoma teritorijų apžvalga, kurios metu registruojamos daugiausiai jaunuolių lankomos teritorijos, įvertinamos rizikos bei vėliau šiuo pagrindu formuojamas darbuotojų grafikas reguliariam teritorijų lankymui. Projekto vykdytojai planuoja tęsti darbą šiose teritorijose: Statybininkų pr., Žardininkų g., Laukininkų g., Vingio g., Taikos pr., Smiltynės g., I. Simonaitytės g., Debreceno g., Šturmanų g., Naikupės g., Molo g., Danės g. Šaltuoju sezono metu arba esant blogam orui planuojama tęsti darbą didžiausiuose pietinės miesto dalies prekybos centruose: ,,AKROPOLIS“, ,,MOLAS“, ,,BIG – 2“, ,,GRANDUS“, ,,ARENA“. Esant poreikiui galimas teritorijų kitimas (plėtimas ar mažinimas). Be teritorijų stebėsenos darbuotojai organizuoja įvairius nemokamus renginius (pvz. stalo žaidimai, patyriminiai žygiai ir kt.), grupinius susitikimus bei sportinius žaidimus, tokius kaip: futbolas, krepšinis, tinklinis, riedučių sportas, mankštos, kurių metu siekiama užmegzti pasitikėjimu grįstą draugišką ryšį, įtraukti jaunuolius į saugias veiklas bei suteikti jiems emocinę ir psichologinę paramą. Norint atliepti jaunuolių poreikius ir spręsti iškilusią problematiką jaunimo darbuotojai vykdys susitikimus su jaunuolių grupėmis, individualias konsultacijas, suteiks informaciją jaunuoliams aktualiais klausimais, vykdys diskusijas, protmūšius, edukacinius užsiėmimus, stalo žaidimus ir kt. Šių veiklų metu bus užmegztas draugiškas kontaktas su jaunuoliais, skatinama jaunuolių socialinė integracija, komunikaciniai ir darbo komandoje įgūdžiai, jaunuoliai turės galimybę užmegzti naujas pažintis su kitais jaunuoliais, bus gilinamasi į jaunuolių problemas, sunkumus, emocinę savijautą, bus aptarti įsidarbinimo galimybių klausimai ir kt.

***

Erazmus + projektas „Genesis and Roots of the World II-The future of our Planet under the Erasmus+programe (partnerystės pagrindu su teatru Ebasko Italija, Bolonija)

Rugpjūčio pradžioje Italijoje, Melisoje vyko Teatro Ebasko inicijuotas Erasmus+ projektas „Genesis and Roots Of the World II-The future of our Planet under the Erasmus+ programe“. Jame dalyvavo 20 berniukų ir mergaičių iš 4 Europos šalių: Lietuvos, Rumunijos, Portugalijos ir Italijos. Tarp jaunųjų teatralų buvo ir teatro studijos „Aušra“ ugdytiniai ir mokytojas – režisierius Karolis Maiskis Projekto tikslas – ištirti kūrybinį kaimo vietovių potencialą per vietos istoriją, legendas ir mitus. Pagrindinė projekto tema – teatras kaip įrankis, skatinantis komandos formavimą ir vaizduotę, tarpkultūrinę įvairovę bei įgalinantis formuoti bendras vertybines nuostatas aplinkos ir kultūros aspektu.

Pasak K. Maiskio, tai buvo intensyvi bei labai naudinga kelionė visiems dalyviams. Projekto metu teatro studijos „Aušra“ ugdytiniai turėjo galimybę susipažinti su Melisos miesteliu, ja supančia istorija, legendomis ir mitais, taip pat ir kitų dalyvavusių šalių tradicijomis, kultūra. Kiekvieną dieną reikėjo paruošti ir pristatyti 2 val. trukmės teatrinius pasirodymus, ruoštis pagrindiniam „Cosmos“ vaidinimui. Nors pasiruošimas buvo itin sunkus, rezultatai buvo pribloškiantys. Šis pasirodymas buvo įvertintas puikiai ir sulaukė daug pagyrų ir pripažinimo iš teatro Ebrasko narių.

„Kelionėje pažinome vienas kitą, išmokome daug vertingų pamokų iš mus supusių žmonių, įvyko nuostabus susitikimas su gatvės teatru, įsisavinome, kokia svarbi yra ekologija ir kaip reikia puoselėti tvarumą kiekvieną dieną“, –  įspūdžiais dalinosi teatro „Aušra“ mokytojas – režisierius Karolis Maiskis.